Biržų meteorologijos stotis įkurta 1924 rn. vasario 1 d. pietinėje miesto dalyje. Jos svarbiausias uždavinys buvo - matuoti kritulių kiekius. 1924 rn. spalio 11 d. stoties observatoriumi paskirtas V .Didžiulis, o svarbiausiu stoties prietaisu laikytas barometras. 1931 m. stotis perkelta į gimnazijos kiemą, o stebėtoju dar ir 1938m. dirbo V.Didžiulis. 1940 rn. lapkričio 1 d. duomenimis stoties vedėju dirbo S.Zotkevičius, o stebėtojais V.Vaitekonis ir K.Baublys. Nuo 1942 rn. balandžio 1 d. vyresniuoju stebėtoju, vėliau iki 1986m viršininku dirbo V.Vaitekonis. 1944 m. gegužės mėnesį stotis buvo uždaryta, o 1945 rn sausio 1 d. vėl atidaryta ankstesnėje vietoje, bet dirbo pagal meteorologijos posto programą. Kaip stotis pradėjo darbą nuo 1947m. rugpjūčio 1 d. pietvakariniame miesto pakraštyje. 1960 m. vasario 17 d. stotis perkelta 2 km į rytus nuo ankstesnės vietos ir įkurta pietrytiniame miesto pakraštyje. 1988 rn. gegužės 20 d. stotis perkelta 400 m. į pietų pietvakarius nuo ankstesnės vietos.
Iki 1944 rn. stotis buvo aprūpinta vokiečių gamybos prietaisais, po karo - rusų gamybos. Nuo 1949 rn rugsėjo 27 d. krituliai pradėti matuoti Tretjakovo kritulmačiu. 1958 rn. spalio 10 d. pastatytas fliugeris su sunkia lenta, nuo 1976 m. sausio 1 d. vėjo parametrai pradėti matuoti distanciniu prietaisu -anemorumbometru M-63M-l. Įvairiais laikotarpiais stebėtojais meteorologijos stotyje dirbo J.Gasiūnienė, AVaitekonytė, N.Šlika, K.Auželis, E.Balodis, V.Šlikienė, M.Kubilienė ir kiti. Šiuo metu stotyje stebėtojais dirba O.Karavaitienė, R.Kujelienė, A.Januševičienė, I.Valiulienė. Nuo 1986 m. stočiai vadovauja B.Medinis.
Pagal prof. A.Basalyką Biržų meteorologijos stotis įkurta Mūšos-Nemunėlio lygumoje, Biržų mikrorajone, kur gūbriškų bangų ir tarpugūbrinių klonių reljefas kitados buvo performuotas karstinių įdubimų ir įgriuvimų. Būdingi šiam mikrorajonui yra duobėti vietovaizdžiai. Apylinkėse, kur karstinės dubės pripildytos vandens, išskiriamas dubėtasis smulkiai ežeringasis stambiai banguotasis priemolingasis vietovaizdis. Kai kuriose apylinkėse būdingos sausos dubės, nesiekiančios gruntinio vandens. Kitur, kur dubės pripildytos durpių, išskiriamas dubėtasis smulkiai pelkingas, stambiai banguotas, priemolingas vietovaizdis. Dirvožemiai velėniniai-glėjiniai. Gruntiniai vandenys 2 - 4 m.